Puslapiai

2015 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

penktadienis

Kartais žmonės suserga sunkiomis ir gyvybei grėsmingomis ligomis.
Kartais jie nuo jų pasveiksta.
Tas kartais pasveiksta dabar būna dažniau, nei nepasveiksta. Na, gal ne visada pasveiksta-paveiksta, tačiau gali ligą kontroliuoti ir gyventi praktiškai tokį pat gyvenimą, kaip visi kiti.
Aš nežinau ar toks dalykas būdavo anksčiau, bet kartais stebiu reiškinį, kai žmonės imasi ilgėtis savo sunkiosios ligos, ar to laiko, kai dar niekas nežinojo kuom gi jie serga, kas gi toliau bus.
Jie ima ilgėtis buvimo nedicinos instrumentiniu lūkesčiu,  tikslu, jog reikia pagydyyi. 

Iš vieno šono tave supa mirties grėsmė, o iš kito į tave kabinasi tiek daug rankų ir traukia, traukia kartais numetusios visus kitus.

Ir štai tave ištraukia. Apsipatenkina medicina, kad šauniai padarė, bet tu pats ne. Grįžti atgal į savo varžtų fabriką, kur dirbi nuo 7 iki 18, o penktadieniais eini į barą pagerti su draugais, su kuriais palaikyti draugystei tas alkoholis būtinas. Šeštadieniais apie nieką negalvoji ir kartais, jei šilta, nuvažiuoti kepti šašlykų. Sekmadieniais bijai pirmadienio. Antradieniai ir trečiadieniai tau prabėga greitai ir nepastebimai. Penktadieniai tikriausiai geresni net už šeštadienius, nes šeštadieniui einant dažnai jau matai, kad ir vėl nieko gero nepadarysi, o penktadienį dar ne. Dar yra labai daug vilčių, kad viskas bus super.
Kažką atidedi, kažkur skubi. Kol sirgai buvo įsijungęs išgyvenimo istinktas ir, o siaube, gal tu net patikėjai visais tais daktarais, kad tavo gyvenimas iš tiesų yra puikus? O gal kažkiek nujautei ir planavai viską pakeisti, pradėti iš naujo? 

Ir štai tu pasveikai.
Tu nieko nepradėjai.
Daktarai sėdi laimingi ir džiaugiasi, kad grąžino tave į tą varžtų fabriką.
Ir tu nori vėl susirgti.
Tu nori pasveikimo vilties, kaip penktadieniais nori prasmingo šeštadienio vilties. 

Kartais man atrodo, kad ateityje medicina visiems suras savo sveikatos penktadienį, kuris tęsis visą gyvenimą.

Sandra Yagi paveikslas - http://www.sandrayagi.com/


1 komentaras:

  1. Parašyta, tai taikliai, turbūt kažkiek pagal save, kažkiek iš stebėjimų. Tik keistas klausimas: šitai buvo sugalvota pirmadienį/sekmadienį ar anksčiau? Mintys šiam įrašui susikristalizavo/išsicentrifugavo kada? :)

    P.S. Nes jau kelintą karta pastebiu ir pradėjau kelti sau tokią pseudometahipotezę :D Kad, kai skaitai kurį laiką ką nors (tinklaraštį/straipsnį etc), ar mąstai apie kažką "laisvam režime" a.k.a akys žiūri į tolį ir ateina kažin kokios mintys, įsijauti/empatija suaktyvini, pagaliau įsijauti kažkurį laiką į autoriaus/rašančio mintis - tai anam rašytojėliui/minčių skleidėjui gimsta tokios pat arba ypač panašios mintis beveik tuo pat metu :D mane ypač žodis kartais už'trigger'ino. Čia ne pirmas ir ne 20 kartas. Pseudo žiovulio analogija. Elementarus atsitiktinumas - bet gan spooky. Tarsi žmonės kaip kokie radijo imtuvai/siųstuvai dirba nepriklausomai, užtenka sync padaryt ir vienu metu ateina tokios pat mintys :D Panašumai: https://en.wikipedia.org/wiki/Emotional_contagion bet pastarasis tai logiškas, o čia kol kas pseudometahipotezinis :D

    AtsakytiPanaikinti