Šiame tyrime žiūrėjo ką veikia placenta. Kaip organas, tai ji baisiai įdomi - pusė jos užauga iš vaiko pusės, o pusė iš motinos. Bet ką ji tiksliai daro? Žinokit, kad labai smarkiai tai niekas ir nežino.
Tyrime pelėms genetiškai modifikavo vieną geną, kuris būna aktyvus placentinėse veiklose. Be jo visokie į insuliną panašūs augimo faktoriai ir panš. nelabai veikia. Bet visa tai tikriausiai nelabai įdomios techninės smulkmenos, kas yra įdomu, kad nėštumo metu tarp vaisiaus ir motinos vyksta toks tarsi virvės traukymas - kas kurį suvalgys. Vaisius šiek tiek laimi ir dėl to auga sąskaita to, ką šiaip motina valgo. Bet vos tik motinai maisto ima trūkti, tai placenta iš karto pradeda užsukinėti kranelius. Žmonių ir kitų gudrių gyvūnų atveju tai sveiką placentą galima apgauti - pvz.: nuolat galvoti apie tai, kaip bus gerai vėliau, kaip bus gerai vaikui, kai jis augs ir panš., taip neduodant placentai užraukti gėrybių net ir blogiausiais atvejais (dėl to pvz.: emigrantų vaikai dažnai gimsta didesni ir sveikesni, nei namie likusių bendratautiečių, nors likusieji gyvena geresnėm sąlygom, bet be svajonių. Ir nebūtinai emigravę yra kažkokia tai stipriai riebi grietinėlė, kuom būtų galima tuos skirtumus paaiškinti.)
Tyrimo metu, priklausomai nuo to kieno genai buvo paveikti, gavo nėštumus, kurių metu placenta būdavo labai šykšti ir vaisius vystydavosi gležnas ar net žūdavo, ir tokius, kai ji būdavo per daug dosni - augo gigantiški vaisiai, kurie, pajutę kad gali pasiimti, reikalavo dar ir dar, sukėlė mamoms pėlytėms gestacinį diabetą, išvogė kaulų mineralus ir kitaip nustekeno.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą